Apie nerašytas taisykles teatre ir gyvenime
Ne veltui lietuvių filosofas, rašytojas ir kultūros veikėjas Vydūnas yra pasakęs: „Niekuomet žmogus nėra toks gražus, koks jis būna kurdamas“. Visas mūsų gyvenimas yra kūryba: pradedant savo išvaizda, namų aplinkos puoselėjimu, baigiant šeimos tradicijomis ir asmeniniais santykiais. Iš prigimties kiekvienas žmogus yra kūrėjas. Tik ne kiekvienas žino šią paprastą savo paslėpto talento paslaptį ir ne kiekvienam pavyksta pasirinkti tinkamas priemones rezultatui pasiekti.
Viena išraiškingiausių kūrybos sričių, tiesiogiai reflektuojančių visuomenės kasdienybės dvasinės kultūros problemas ir atspindinčių žmogaus identiteto ypatumus — be konkurencijos — teatro menas. Jame, kaip niekur kitur, gausu tikro gyvenimo ir išgyvenimo. Ir niekas negali paneigti, kad prieš kiekvieną spektaklį žiūrovas subtiliai galėtų būti informuojamas apie jam pateikiamo produkto turinį: „Šis pasirodymas paremtas tikrais faktais“. Ir tai būtų visiška tiesa. Tad, kodėl žmonėms taip norisi stebėti scenoje atvaizduojamas savo būties akimirkas? Turbūt skirtumas tas, kad žmogaus kūryba teatre ir gyvenime labai skiriasi. Čia galioja kitos taisyklės, kriterijai ir reikalavimai. Pasvarstykime. Teatro scenoje aktoriams neleidžiama atsukti nugaros žiūrovui, o šis dėsnis gyvenime savo aplinkiniams kažkodėl negalioja. Teatre kiekvienas žino savo vietą ir mandagiai užleidžia kitus atsisėsti ten, kur jiems priklauso, o gyvenime kažkodėl kovojant dėl savo vietos pateisinamos visos priemonės. Teatro salėje būtina gerbti aplinkinius, laikytis tylos, kad išgirstum, ką sako aktorius. Tačiau gyvenime kažkodėl vis stengiamės perrėkti vieni kitus ir būname nuolatiniame triukšme su savo elektroniniais prietaisais. Teatre po pasisekusio spektaklio negailime gėlių ir aplodismentų kūrėjams bei aktoriams, vertindami jų pasirodymą.
Pripažinkime, gyvenime nebemokame džiaugtis kitų pasiekimais ir palydime juos tyliu pavydo žvilgsniu. Į kiekvieną teatro pasirodymą privalome ateiti pasipuošę, pakilios nuotaikos, tačiau gyvenime dažnai pamirštame, kad kiekviena mums dovanojama diena — didžiulė šventė.
Teatre negalima praleisti nė vienos scenos, nė vieno sakinio, nė vienos eilutės ar atodūsio, nes tai labai svarbu pasirodymo turiniui ir emocijai. Bet gyvenime taip skubame viską suspėti, pasiekti užsibrėžtą rezultatą, kad praleidžiame svarbiausias ir gražiausias akimirkas. Ir dar daugybė kitų pavyzdžių, skiriančių teatro ir gyvenimo taisykles. Deja, ne mūsų kasdienybės naudai.
Tad, jeigu Vydūnas sakė, kad kuriantis žmogus yra gražiausias, kodėl nepabandžius pritaikyti teatro taisyklių savo mintyse? Susikurti gyvenimo pasirodymą, gyvenimo šventę kasdienėje rutinoje, kuriai būtų reikalingi subtitrai „Šis gyvenimas paremtas teatriniais faktais“.
Gyvenimas — Jūsų scena. Jūs turite galimybę rinktis savo žanrą ir savo scenarijų. Būkite kūrėjais, būkite situacijų režisieriais, būkite aktoriais, kad teatras galėtų jas atspindėti tikromis jaudinančiomis istorijomis.
Telšių Žemaitės dramos teatro kolektyvas visada pasiruošęs įkvėpti žiūrovą kūrybai, kad kiekvienas su savimi išsineštų dar nepatirtų emocijų, inspiruojančių atrasti naujas spalvas savo kasdienybėje. Laukiame Jūsų.
Telšių Žemaitės dramos teatro kolektyvo vardu direktorė Eva Stonkevičienė