Apie Mus – Žemaitės Dramos Teatras

Telšių Žemaitės dramos teatras – vienas seniausių Lietuvoje, žinomas, kaip daugiausiai nominacijų pelnęs mėgėjų teatras, garsus už Lietuvos ribų, su pasisekimu gastroliavęs JAV, Kanadoje, Belgijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Monake, Maroke, Danijoje, Norvegijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje. Jis tarptautinės teatrų organizacijos AITA-IATA narys, turintis didesnę nei 100 metų istoriją.

Šiuo metu teatre kuriami spektakliai: nacionalinės-realistinės, komedijinės, šokio, poezijos teatro dramaturgijos kryptimis, psichologinės dramos persipinančios su siurealizmo bei grotesko motyvais. Kasmet organizuojami teatriniai festivaliai, teatralizuojamos įvairaus pobūdžio šventės, renginiai, dalyvaujama kūrybiniuose projektuose, tarptautiniuose ir respublikiniuose festivaliuose.

TEATRE VAIDINA:

Suaugusių aktorių trupė

Liuda Lėverienė
Albinas Bytautas
Rasa Bytautienė
Vaclovas Bartkus

Alma Pažemeckienė
Janina Karnišova
Dalia Martinkienė
Artūras Butkus
Alvydas Jaramavičius

Sergej Simonenko
Antanas Nekrašius
Julija Kneitienė
Kristina Sutkienė

Žemaitės „3 mylimos“ (rež. Jonas Buziliauskas)

Klasikinė autorės Julijos Beniuševičiūtės – Žymantienės (Žemaitės) medžiaga „Trys mylimos“ režisieriaus Jono Buziliausko dėka ima skambėti vėl aktualiai. Aferizmo tema dar vis aktuali – tik forma kita. Savo improvizuotoje „piramidėje“ sėdinčio personažo Liudviko lūpose nuskamba sarkastiški žodžiai: „- ar bereikia didesnio juoko….? Tris vilioti, tris mylėti, o viena apie kitą nieko nenumano. Ir taip arti metų… Kol galima naudosiuosi“. Tai, valiūkiška ir žaisminga situacijų komedija. Jaunas samdinys, viliojantis tris vienos šeimos moteris, pakliūva į nepavydėtinas ir įtemptas situacijas. O kuo viskas baigiasi – reikia pamatyti!

S.Čiurlionienės-Kymantaitės „Pinigėliai“ (rež. Jonas Buziliauskas)

Vyresniosios kartos žiūrovų atmintyje dar likę prisiminimai apie spektaklį, statytą įvairiuose teatruose. Ilgi dialogai, ginčai šiandieniniam žiūrovui būtų kėlę net žiovulį. Juk komediją „Pinigėliai“ S.Kymantaitė – Čiurlionienė parašė 1918 metais. Žemaitės dramos aktoriai spektaklį priartino prie šių laikų.
Komedijoje „Pinigėliai“, rašytoja kreipė dėmesį į visuomenės išsigimimą. Autorė perspėjo, kur eina buržuazėjanti prieškario visuomenė. Vis tik pjesės autorės iškelta moralei ir nacionaliniam gyvenimui pražūtinga sumaterialėjimo tendencija nepavaldi laikui. Istorija sukasi ratu…
Šiandieninėje Lietuvoje aktualios tos pačios problemos, kokios buvo prieš šimtmetį. Skaitome, matome, girdime, kaip pinigai veikia ne tik paprastus žmogelius, bet ir mūsų politikus, Vyriausybės atstovus…

Dauguvietis „Žaldokynė“ (rež. Jonas Buziliauskas)

Lietuviškos dramos klasika – Boriso Dauguviečio „Žaldokynė“ – tai liaudiška, valstietišku humoru trykštanti komedija. Lietuvių kaimo aludaris Žaldokas – truputį keistuolis, truputį pasimetęs ir išgąsdintas gudruolis, autoriaus išvestas į istorijos kryžkelę sprendžia lemtingą klausimą – su kuo eiti? Daug sykių šis klausimas mūsų literatūroje skambėjo labai patetiškai. B. Dauguvietis visa tai supaprastino ir praskaidrino žvaliu humoru. Jis geraširdiškai šypsosi iš Žaldoko valstietiškos „diplomatijos“, gudrumo, nepasitikėjimo, kurdamas puikias komiškas situacijas.
Aktoriams pavyko perteikti režisieriaus sumanymą, parodyti skirtumą tarp „raudonąją“ laimę į Lietuvos kaimą nešančių sovietų valdžios pakalikų ir paprastų sodžiaus žmonių.

„Jordanas“ (rež. Agnė Banytė)

Tai jaunųjų profesionalių kūrėjų bendras darbas Telšių Žemaitės dramos teatre. Spektakliu moteriška menininkių komanda tyrinėja jaunos moters sprendimus ir jų pasėkmes, aiškinasi, kokią įtaką turi merginai šeimos modelis, kurį ji matė augdama savo tėvų namuose, bando suvokti beprotišką meilę, kuri priveda prie dar beprotiškesnių įvykių, stebi žmogų apimtą baimės ir nebegebantį aiškiai mąstyti. Norime atkreipti visuomenės dėmesi į visas šias problemas ir skatinti suteikti pagalbą palūžusiems žmonėms. Spektaklio personažas Širli pilna neigiamų emocijų ir didžiulės meilės, siekianti supratimo ir dvasinio apsivalymo, kaskart permąstanti savo gyvenimą ir besitikinti, kad tai bus suprasta. Pjesė – monologas “Jordanas” paremtas tikrais įvykiais. Ją parašė dvi Didžiosios Britanijos populiarios dramaturges. Ši pjesė buvo ne kartą laimėjusi geriausios pjesės apdovanojimus. Vaidina: Erika Mažulienė ir Elena Ozarinskaitė.

Vaikų ir jaunimo aktorių trupė „Savi“ (rež. L.Pocevičienė)

SAVI – gabių, entuziastingų, talentingų, besidominčių savo miesto, šalies, pasaulio istorija, siekiančių atrasti save ir tobulėti teatrinėje veikloje -vaikų ir jaunimo studija. Teatre vaikai, paaugliai ir jaunimas mokosi sceninės kalbos, judesio, teatrinės raiškos priemonių, bendrauja, kuria, nugali kompleksus.Vaidindami įvairius etiudus, gyvenimiškas situacijas, studijos dalyviai rengiasi gyvenimui,mokosi spręsti socialines problemas, pažįsta save ir supantį pasaulį, išreiškia savo kūrybinius sugebėjimus: atveriama vaizduotės,fantazijos laisvė. Šiuo metu studiją lanko 30 įvairaus amžiaus jaunuolių – trys grupės: 5-12 metų vaikai, 12- 15 metų paaugliai ir 16-30 metų jaunimas. Studiją 1994-ųjų rudenį, ieškodama naujų spalvų Žemaitės dramos teatro veikloje, subūrė ir iki šiol vadovauja teatro režisierė Laimutė Pocevičienė.

Kolektyvas su įvairių žanrų spektakliais gastroliavo Anglijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Estijoje, Italijoje, Latvijoje, Rusijoje, Norvegijoje. Jaunieji aktoriai dalyvauja pasaulio jaunimo teatriniuose ir edukaciniuose projektuose: 2000m. Sankt Peterburge „Teatras neturi sienų“, 2004m.sceninės kovos laboratorijoje Norvegijoje, 2007m. 2010m.turėjo galimybę savo kūrybos metodą ir spektaklius „Laiškai iš Dovanų Kalvos“ ir „Adelės CV“ pristatyti Londone Redbridžo dramos centre bei mokėsi teatrinio meno pas „Globus“ teatro režisierių M.Woodvood, Rumunijos, Slovėnijos režisierius. Šis spektaklis 2007m.pristatytas ir Jeruzalėje bei DVD formate patalpintas Yad Vashem universiteto muziejaus fonduose. Dalyvauta teatriniame projekte “Kūrybos džiaugsmas“ Limbaži Latvijoje ir kartu su Rusijos, Kinijos, Vokietijos, Estijos, Lenkijos, Latvijos jaunaisiais aktoriais kūrė bendrą spektaklį „Mažasis upelis“. 2009m. dalyvavo jaunimo teatrų projekte SAPPERLOT Brixene(Italija), kur pristatė spektaklį „Adelės CV“ ir susipažino su bendraamžių iš viso pasaulio darbais.Studija SAVI, vadovaujama režisierės L. Pocevičienės, -„Atspindžių“ ir „Šimtakojo“ diplomantai, laureatai, šalies meninio skaitymo laureatai , jie vykdo projektus, vasaros stovyklas- kūrybines laboratorijas, organizuoja tarptautinius festivalius: 2007m.- festivalis „Iš šimtmečio sėklų“ , skirtas pirmam žemaitiškam spektakliui Telšiuose paminėti, 2009, 2011, 2013 studija sukvietė Pabaltijo ir Šiaurės šalių jaunimo teatrus į tarptautinį projektą „Teatras- tautos sparnai“, kuriame dalyviai iš Latvijos, Rusijos, Anglijos, Lietuvos turėjo galimybę aptarti savo kūrybinius darbus ir tobulėti, padedant režisieriui J.Vaitkui, P.Bredley, Karinai Sislo, Michael Woodwood. Keith Homer. Projekto dalyviai susipažino su Telšių miestu, tradicijomis, kultūros ir meno ženklais. Viename iš festivalių svečiavosi pasaulinės mėgėjų teatrų organizacijos AITA-IATA angliškai kalbančių šalių sekretorė Anne Gilmour, kuri išsakė savo įspūdžius: “Dėkoju už tai, kad pakvietėte į nuostabų festivalį, buvau sužavėta jūsų neįtikėtinu svetingumu, šiluma ir kūrybiškumu. Ačiū už pažintį su nuostabiais studijos SAVI aktoriais ir dėkoju už puikų „Adelės CV“ spektaklį“. 2011m.studija su spektakliu „Penelopė“ sėkmingai atstovavo Lietuvą Pabaltijo teatrų festivalyje „Baltijos rampa“: „Spektaklis „Penelopė“ pagal savo sceninę kalbą, pagal apimtį ir metaforiškumą, pasižymintis švelniu romantišku lietuvišku mentalitetu. Tai poetinis teatras, atveriantis akis į kitą pasaulį, padedantis pamatyti žinomus simbolius ir juos atpažinti. Pasidžiaugta režisierės programiniu braižu, etinių šaknų ieškojimu, ritualine, vizualia metaforiška erdve, aukšta estetine kultūra“(Ilzia Klevinia , Livija Akuratara)Studijos „Savi“ aktoriai veda teatralizuotus tarptautinius, respublikinius, rajoninius renginius, organizuoja labdaros akcijas sergantiems vaikams, dovanoja Kalėdinius labdaringus spektaklius ir edukacinius renginius asocialių šeimų vaikams, vaikų namų auklėtiniams, kuria spektaklius su profesionaliai aktoriais.

„Muotinuoms, babūniems, ciuociems ir mergelkuoms“ (rež.Laimutė Pocevičienė)

Spalvingame spektaklyjeskirtame teatro bei tarmių metams, atgyja tai, kas užmiršta, bet labai artima… Literatūros ir muzikos pagalba atveriami gimtosios- žemaitiškos- tarmės langai, kad pasigirstų ryškūs , kupini šilumos ir meilės balsai, mūsų brangiųjų motinų, tėvų , senelių, prosenelių, tetų ir dėdžių , iškeliavusių Anapilin, bet išlikusių žodyje, dainoje, šokyje. Primenami sunkiausi ir tragiškiausi tautos išgyvenimo epizodai tremtyje bei sovietmetyje. Juos pakeičia šviesūs išlikimo, gyvenimo džiaugsmo, grožio, meilės siekimo momentai. Spektaklyje skamba liaudies dainos, Andriaus Kulikausko muzika, tautosakos perliukai, Viktorijos Daujotytės, Irenos Daubarienės, Romualdo Granausko, Algimanto Mikutos, Rūtos Šepetys, Juditos Vaičiūnaitės tekstai, istorinių dokumentų fragmentai. Juos profesionalia aktorine kalba, muzika, atlikimo meistriškumu į spektaklio drobę suaudžia sumanytojai ir atlikėjai: kino ir teatro aktorė Nijolė Narmontaitė, muzikantas, kompozitorius ir dainininkas Andrius Kulikauskas, Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studijos “Savi“ aktoriai ir spektaklio režisierė Laimutė Pocevičienė, scenografė Giedrė Žeimytė koncertmeisterė Valdereza Laurinavičienė, choreografė Ina Levickienė.

„Aksomo klostėse – epochų šnabždesys“ (rež.Laimutė Pocevičienė)

Telšių Žemaitės dramos teatro spektaklis „Aksomo klostėse- epochų šnabždesys“ (Barono Antano Rione dienoraščius pavarčius…) nukelia žiūrovą į praėjusius amžius, kurių atmosferą sukuria XVI-XIX amžiaus muzika, „gyvai“ atliekama Dalios Pleškienės – klavesinas, Liubovės Surblienės – smuikas, Rima Bomblauskienė – smuikas ir istoriniai – epochiniai šokiai (spektaklio idėjos autorė ir choreografė Ina Levickiene) bei prie Telšių ir Žemaitijos dvarų istorijos priartina pjesės turinys – Renavo dvaro barono Antano Rene dukros baronaitės Olimpijos Rione (Monika Pleškytė) ir jos draugės, barono augintinės Viktorijos Ščepovskytės ( Dovilė Ežerskytė)bei kitų dvariškių svečiavimasis Vilniiuje – žiemos sezono pokylių šurmulyje (scenarijaus autorė ir režisierė Laimutė Pocevičienė). Istorinis – epochinis spektaklis džiugina prabangiais kostiumais, sukurtais Birutės Šulinskienės.

“Meškis po širdim“. Spektaklis, skirtas visai šeimai (rež.Laimutė Pocevičienė)

Rūtos Oginskaitės, “naujojo” teatro vaikams žinovės, kūrinėlis “Meškis po širdim” apie nuolat užsiėmusios mamos ir nepaprastai supratingo mažo jos sūnaus santykius. Pjesėje atsispindi pagarba ir pasitikėjimas vaiku, jo vaizduote ir kartu neįkyri moralinė potekstė. Šį spektaklį, skirtą visai šeimai, pastatė Telšių Žemaitės dramos teatro studijos“ Savi „ aktoriai, režisierė Laimutė Pocevičienė. Spektaklyje skamba Birutės Mar eilėraščiai ir Monikos Pleškytės “gyvai“ atliekamos muzikinės Mykoliuko (Daumantas Lukšas) prašymas: „Mama, mes dabar pareisim namo. Tu neįjungsi jokio kompiuterio ir nepradėsi skaičiuoti. Neįjungsi televizoriaus ir neklausysi jokių orų, ir nežiūrėsi filmų. Ir nevirsi valgyti, ir netvarkysi kambarių. Ir man neliepsi. Tu paimsi savo Meškį. Pasikalbėsi su juo. Supranti, jam neramu. Ir tau neramu. Bet aš galėsiu tave paglostyti. Ir viskas įvyks.“ (Rūta Oginskaitė).

RETROSPEKTYVA

2006 m. „Telšiai – Dovanų kalva“ scenarijaus autorė ir režisierė Laimutė Pocevičienė
2007 m. K. Vonegutas „Su gimimo diena, Vanda Džun“, rež. Jonas Buziliauskas
2007 m. „Trys mylinčios“, rež. Laima Adomaitienė, pagal Žemaitės „Trys mylimos“
2008 m. B. Dauguvietis „Žaldokynė“, rež. Jonas Buziliauskas
2008 m. „Baimė“ pagal N. Roca , rež. L. Pocevičienė
2009 m. „Bėganti su vilkais“, rež. L. Adomaitienė, pagal M. Tikkanen romaną „Raudonkepuraitė“
2009 m. „Adelės CV“ pagal S. Glover knygą „Adelė“, rež. Laimutė Pocevičienė
2010 m. P. Swet „Interviu“, rež. Agnė Banytė“
2010 m. „Penelopė“, rež. Laimutė Pocevičienė
2010 m. M. Vučetičius „ Liubica – pirmas daugiskaitos asmuo“, rež. Kastytis Brazauskas
2010 m. S. Kymantaitė – Čiurlionienė „Pinigėliai“, rež. Jonas Buziliauskas
2011 m. Žemaitės „Piršlybos“, rež. Laimutė Pocevičienė (atnaujintas)
2011 m. Ž. Anujo „Orkestras“, rež. Kastytis Brazauskas
2011 m. W. Mastrosimone „Pykšt pokšt ir tu negyvas“, rež. Deividas Jonauskis
2012 m. R. Oginskaitė „Meškis po širdim“, rež. Laimutė Pocevičienė
2012 m. „(Ne) patys geriausi melagiai“, rež. K. Brazauskas ar Sergėjus Paciuk
2013 m. „Aksomo klostėse – epochų šnabždesys“,pagal Antuano Rene dienoraščius, rež. L. Pocevičienė
2014 m. Žemaitės „Marti“ (atnaujintas), bendra režisūra
2014 m. „Muotinuoms, ciuociems, babūniems ir mergelkuoms“, scenarijaus autorė ir rež. L. Pocevičienė
2015 m. Žemaitės „3 mylimos“, rež. Jonas Buziliauskas